Atsisiųskite ir atsispausdinkite čia

Taikomosios programos, interneto svetainės ir internetinė žiniasklaida gali būti puiki platforma, norint gauti naujienas, gyvenimiškus patarimus ir ieškant pramogų. Tačiau, žvelgiant į visą tą gausų turinį, gali būti sunku nesiblaškant tiesiog rasti tai, ko jūs iš tikrųjų ieškote.

Be to, internete susidūrus su vaizdo įrašu, nuotrauka ar straipsniu, gali būti sunku atskirti tikrus faktus nuo pramano. Nuo asmenybęs testų, kuriose bandoma priskirti jus kažkuriam asmenybės tipui, iki šokiruojančių antraščių ir pakeistų nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie gali jus įtikinti, kad realybė yra visiškai kitokia. Taigi, ką matote internete, ne visada yra tai, kaip jums gali atrodyti.

Galimybė gauti tiek daug informacijos gali būti tiek palaima, tiek ir prakeiksmas. Problemų kyla tuomet, kai dalykai nėra aiškiai įvardijami arba yra klaidinantys ir todėl darosi sunku atskirti, kas yra kas. Kalbame ne tik apie dezinformaciją (vadinamąsias melagingas naujienas) ar politinę reklamą... Netgi kvailoka fotofiltro programėlė gali būti sukurta ne dėl tų priežasčių, apie kurias jūs galvojate. Geriausia gynyba – užduoti svarbius klausimus, kad jūs galėtumėte išmokti pamatyti skirtumą tarp nekenksmingos parodijos ir melagingų žinių, tarp turinio, kuris yra sąmoningai klaidinantis arba tik prastai ištirtas, ir pastebėti raudonas vėliavėles bei nepatikimus šaltinius.

Šiame „Duomenų detoksikacijos“ (angl. Data Detox) projekte jūs galėsite panagrinėti su dezinformacija susijusias temas ir terminus, taip pat gausite patarimų, kaip tarp viso to rasti tai, ko ieškote.

Pradėkime!

1. “Suvokite savo galią, kad galėtumėte kelti bangas

„Patinka” paspaudimas, tviterio pranešimų persiuntimas ar pasidalijimas post’u – visi šie veiksmai atskleidžia, kaip jūs sąveikaujate su tuo, ką matote internete, o jūsų sąveikavimas turi didelę reikšmę. Kai paveikslėlis, vaizdo įrašas ar post’as pritraukia pakankamai didelį žmonių skaičių, jis sparčiai plinta ir iš esmės tampa „virusiniu“ (angl. viral).

Pasiteiraukite savęs: „Kokia yra mano įtaka internete?“ Kada paskutinį kartą jūs matėte šokiruojantį ar juokingą straipsnį, antraštę, vaizdo įrašą ar atvaizdą ir per kelias sekundes jau persiuntėte jį savo draugams? Tyrėjai nustatė, kad labiausiai tikėtina, jog „virusiniais“ taps pasakojimai ir vaizdai, kurie jums kelia baimę, pasibjaurėjimą, susižavėjimą, pyktį ar nerimą. Visdėlto, jei taip jums nutiko kaip tik šį rytą, nesijauskite blogai!

Ar žinojote? Dalijimasis gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Jei vienas asmuo pasidalija straipsniu su dešimčia savo draugų ir kiekvienas iš jų toliau dalijasi tuo su dar 10 savo draugų, vos per kelias sekundes tai jau pasiekia gerokai daugiau kaip 100 žmonių. Dėl to šią informaciją sugrąžinti arba ištaisyti kažkokias klaidas yra labai sunku.

Patarimas. Dalintis reiškia rūpintis

Dalijimasis yra viena iš dalyvavimo formų. Kažkuo (bet kuo) pasidalindami su kitais, jūs prisidedate prie tikimybės, kad tai gali tapti „virusiniu“ reiškiniu. Jei paaiškėtų, kad informacija yra, pavyzdžui, klaidinga, ar jūs tikrai norite, kad su ja būtų siejamas jūsų vardas ir reputacija? Prieš pasidalydami nuoroda apsvarstykite, ar gali nutikti taip, kad jūs paskleisite netiesą, kažką destruktyvaus ar toksiško.

2. Gerai pagalvokite prieš atlikdami asmenybės testą

Kada paskutinį kartą jūs matėte testą (teksto arba nuotraukos pavidalu), pavadintą, pavyzdžiui:

• Koks yra jūsų dešimtmetis?
• Į kokį gyvūną jūs esate panašus?
• Koks Disney veikėjas esate jūs?
• Kokios yra jūsų tobulos atostogos?
• Kuris „Sostų karų“ personažas esate jūs?
• ... ir taip sąrašą galima tęsti be galo!

Nors tikimybė, kad tai tiesiog smagus testas, kuriuo siekta paskatinti jus susidomėti, išlieka, taip pat gali būti, kad klausimai buvo kruopščiai parengti siekiant surinkti duomenis, norint suklasifikuoti jūsų asmenybę, remiantis vadinamaisiais psichometriniais modeliais. Pagal dažniausiai naudojamą psichologinio profiliavimo skalę jūsų asmenybė vertinama pagal penkis požymius: atvirumą, sąžiningumą, ekstravertiškumą, primtinumą ir neurasteniškumą (taip pat dar vadinamus OCEAN), siekiant veiksmingiau įtakoti jus arba tokius žmones kaip jūs.

Ar žinojote? Būtent tokio pobūdžio asmenybės testas sukėlė problemų „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ dėl to, kad vartotojai buvo profiliuojami ir pasirenkami be jų žinios.

Jūsų atsakymai į testo klausimus, kaip antai „Kuris Simpsonų personažas esate jūs?“, kartu su kitais jūsų įpročiais, kuriuos gali stebėti jūsų naršyklė, taikomoji programėlė ar kokie nors susiję dalykai, pvz., lojalumo kortelės, duomenų analitikams gali suteikti galimybę suprasti, koks žmogus jūs esate, kas jums rūpi ir kaip daryti įtaką jums, kad jūs nusipirktumėte batų porą (pavyzdžiui,)... arba netgi sukurti jūsų profilį, kad būtų galima nuspręsti, kaip jums bandyti daryti įtaką, kad jūs atitinkamai balsuotumėte kituose rinkimuose.

Patarimas. Labiau saugokite paslaptis

Kai jūs galvojate apie asmeninę informaciją, pirmiausia jums į galvą gali ateiti jūsų slaptažodžiai, identifikacijos numeris ir banko sąskaitos numeris. Tačiau tam tikra informacija apie jus, pavyzdžiui, kas jus baugina, erzina ir kokie yra jūsų siekiai, yra tokia pat asmenininė informacija. Šie duomenys gali būti vertingi analitikams, kadangi jie suteikia informacijos apie tai, prie kokio asmenybės tipo jus reikėtų priskirti. Prieš pateikdami tokią informaciją apklausoje ar atlikdami testą gerai pagalvokite.

Čia rasite patarimų, kaip nukenksminti jūsų duomenis rengiantis rinkimams.

3. Neužkibkite ant jauko

• „Jūs nepatikėsite šiais grožio patarimais (numeris 5. yra tiesiog pritrenkiantis!)“
• „Neįtikėtina! Ji tai valgė kasdien ir dabar...“
• „Žmogus prieš ryklį: Kas vyko toliau jus nustebins...“

Kada paskutinį kartą spustelėjote tokio pobūdžio antraštę arba vaizdo įrašą? Galbūt ji reklamavo vieną dalyką, tačiau turinys iš tikrųjų buvo visiškai ne tai, ko jūs tikėjotės? Gali būti, kad antraštė atrodė įdomi, tačiau iš tikrųjų straipsnis iš tiesų buvo tiesiog blankus. Paaiškėjo, kad jūs nebuvote nei pritrenkti, nei nustebinti.

Taip yra todėl, kad tai tiesiog buvo jaukas, siekiant jus suvilioti spustelėti antraštę.

Antraštinis jaukas (angl. click bait) – tai terminas, kuris yra naudojamas apibūdinti perspaustoms (sensacingoms), nesąžiningoms arba dirbtinai sukurtoms antraštėms, kurios yra sukurtos paskatinti žmones spustelėti antraštę arba nuorodą. Kuo daugiau veiksmo rezultatų gaunama iš straipsnio, vaizdo įrašo ar nuotraukos, tuo daugiau lėšų galima uždirbti. Tai reiškia, kad kūrėjai yra motyvuoti teigti bet ką, kad tik jūs spustelėtumėte mygtuką arba pasidalytumėte jų turiniu.

Remdamiesi jūsų asmenybės profiliu, kurį sukūrė jūsų naudojamos platformos (pvz., „Facebook“ ir „Instagram“), jūs galite gauti individualizuotas antraštes, kurios sukurtos taip, kad paveiktų jūsų emocijas ir kad jūs spustelėtumėte mygtuką.

Tokį jauką galima rasti šalia dezinformacijos, tačiau ne visada. Kai jūs tik pradėsite atpažinti „antraštinį jauką“, pradėsite pastebėti jį visur YouTube kanale, tinklaraščiuose ir tabloidėse.

Patarimas. Suraskite šaltinį

Susidūrę su „antraštiniu jauku“, nesustokite prie antraštės. Jei nuoroda atrodo saugi, spustelėkite ją ir perskaitykite visą straipsnį. Sužinokite, kas yra autorius, kada straipsnis buvo išspausdintas ir kokiais šaltiniais jis remiasi. Gali būti, kad straispnio viduryje jūs rasite pastabą, kad turinys ar reklama yra mokami, arba jis gali priklausyti nuomonių kategorijai. Šie duomenys gali padėti jums nuspręsti, ar dėl viso to verta švaistyti jūsų energiją.

4. Stebėkite, ar tai nėra melagingos naujienos („fakes“)

Gilios melagingos naujienos (angl. deep fakes) – tai skaitmeniniu būdu pakeisti vaizdo įrašai, garso klipai arba nuotraukos, paprastai sukuriamos pakeičiant asmens veidą, judesius arba keičiantys jo žodžius. Nors sąvoka „gilios melagingos naujienos“ yra nesenas terminas, iš tiesų viena ar kita forma jos egistavo per amžius (kaip, pvz.1917 m.„Cottingley fairies“ nuotrauka arba 1994 m. filmas „Forestas Gampas“ (angl. Forrest Gump). Dar lengviau yra sukurti vadinamąsias pigias melagingas naujienas (angl. cheap fakes) – klaidinantį turinį, kuriam nereikia sudėtingų technologijų. Jį galima sukurti tiesiog suteikiant klaidingą pavadinimą nuotraukai ar vaizdo įrašui arba naudojant pasenusį turinį dabartiniam įvykiui iliustruoti.

2019 m. siautėjant didžiausiems Amazonės miškų gaisrams Brazilijoje, įžymybės ir politikai, tokie kaip, pavyzdžiui, Prancūzijos Prezidentas Emanuelis Makronas, dalijosi nuniokotų miškų nuotraukomis... tik ne atspindinčiomis realybę. Žurnalas Mother Jones nustatė, kad didžiausio populiarumo sulaukusiose nuotraukose buvo užfiksuoti ne 2019 m. miško gaisrai Brazilijoje, o 1989 m. vykę gaisrai.

Kaip tai galėjo įvykti?Dažniausiai pasitaikantis scenarijus yra tas, kad blogų ketinimų neturintis šaltinis tiesiog per skubėjimą neatliko reikiamo tyrimo ir taip medžiaga atsidūrė internete. Po to viskas labai greit išplito kaip virusas ir vėliau kažką ištaisyti jau buvo labai sudėtinga.

Gali atrodyti, kad su melagingomis naujienomis kovoti yra neįmanoma, tačiau kai ką esminio padaryti jūs galite... Likite nuleidę inkarą.

Patarimas. Likite nuleidę inkarą ir pasidomėkite

Kaip ir tuomet, kai susiduriate su „antraštiniu jauku“, nieko nepriimkite už gryną pinigą. Jei matote vaizdo įrašą arba nuotrauką, kuri jus stebina arba šokiruoja, atpažinkite tą jausmą ir pagalvokite, galbūt už to slypi kažkas daugiau nei jūs matote. Kitu atveju, jei pastebėjote, kad vėl ir vėl vis susiduriate su tuo pačiu vaizdu arba juo su jumis buvo ne kartą pasidalinta, tai gali būti priežastis pasigilinti į tikrąjį informacijos šaltinį. Verta užduoti daugiau klausimų: kas paskelbė informaciją (kuri interneto svetainė, kas jos autorius)? Kada ji buvo paskelbta?Jei tai yra vaizdas, atlikite atvirkštinio vaizdo paiešką TinEye sistemoje ir pažiūrėkite, kur dar jį surasite.

Prieš nuspręsdami, kad naujienos yra teisingos ir prieš pasidalindami jomis su draugais ir šeimos nariais, atlikite jų kryžminį patikrinimą su kitais patikimais naujienų šaltiniais.

5. Ieškokite tiesos internete

Terminas „melagingos naujienos“ yra naudojamas apibūdinti įvairiai netiksliai ar klaidinančiai informacijai, įskaitant satyrą, prastai ištirtą ar nepatikrintą turinį, melagingas žinutes ir suktybes. Melagingos naujienos ne visada skleidžiamos piktavališkai, tačiau, nežiūrint į tai, kodėl žmonės jomis dalijasi, rezultatas paprastai yra tas pats: naujienas gaunantys žmonės mano, kad tai, kas nėra teisinga, yra tiesa arba kad atsitiko tai, ko iš tikrųjų niekada neatsitiko.

Geriausiu atveju tai gali būti juokingas memas. Blogiausiu atveju tai gali būti netiksli informacija apie sveikatą arba klaidinga politinė informacija.

Net ir dedant visas pastangas išanalizuoti perskaitytus straipsnius ir užduoti svarbius klausimus apie juos, jums vis tiek gali kilti painiavos pojūtis. Tačiau žinokite: jūs ne vienas toks!

Patarimas. Pasitelkite visą įmanomą pagalbą

Vien dėl to, kad interneto svetainė neprisipažįsta daranti klaidų, dar nereiškia, kad ji jų nedaro. Iš tiesų patikimiausi leidiniai yra tie, kurie ypač atsargiai elgiasi su tiesa ir kuriuose dirba žmonės arba ištisi departamentai, kurių vienintelis darbas – tikrinti faktus.

Ieškokite skaidrių šaltinių, kurie nebijo paneigti informacijos, kai susivokia suklydę. Dar geriau, jei atnaujinta informacija yra apibendrinama straipsnio viršuje ir pateikiama socialiniuose tinkluose. Tokiu atveju jums nereikia dėti per daug pastangų patiems ieškant informacijos.

Internete yra priemonių, kurios gali jums padėti. „PolitiFact“ ir „Snopes“ kovoja su dezinformacija, pasiteldami rašytojus, redaktorius ir kitus darbuotojus, siekiant patikrinti gandus ir paskalas. Įskiepiuose, kaip antai Official Media Bias Fact Check Icon“ bus rodomi kiekvienos naujienų svetainės, kurioje jūs lankotės, vertinimai, reitingai ir ataskaitos apie jas. Jūs galite pasinaudoti šia informacija, kad patys nuspręstumėte, kas yra kas.

Jūs galite net apsvarstyti galimybę patys atlikti tyrimą. Galite pasinaudoti Tactical Tech’s The Kit, kad galėtumėte kruopščiai pasitikrinti.

6. Susprogdinkite savo filtro burbulą

Kai interneto svetainės ir programėlėse sukuria jūsų profilį ir išsiaiškina jūsų interesus, jūs galite atsidurti filtro burbule.Taip yra tada, kai jums yra pateikiama daugiau pasakojimų, panašių į tuos, į kuriuos jūs jau investavote. Kaip tai apriboja arba keičia tai, ką jūs girdite?

„YouTube“ yra akivaizdžiausias pavyzdys platformos, kurioje jums yra rekomenduojamas turinys remiantis tuo, ką jūs jau žiūrėjote (tai dar vadinama „algoritmine priežiūra“), tačiau panašias sistemas galima rasti ir Netflix ir Spotify svetainėse, „Instagram“ ir „Twitter“ puslapiuose, jūsų „Facebook“ paskyroje ir „Amazon“ svetainėje.

Filtro burbulai gali paskatinti žmones perkaityti visiškai kitokias istorijas, naujienų antraštes, straipsnius ir reklamą, o tai gali reikšti, kad jie gaus informacijos rinkinius, kurie neturi nieko bendro, kaip tai yra pademonstruota interaktyviajame straipsnyje „Blue Feed“, „Red Feed“.

Iš pradžių tai gali atrodyti gera idėja – matyti tik jums pritaikytą turinį. Tačiau apsvarstykite šį pavyzdį: panašiai, kaip, remiantis jūsų susidomėjimu šunų mokymo vaizdo siužetais „YouTube“ jums ir toliau bus rekomenduojami panašūs šunų dresavimo vaizdo siužetai, sąmokslo vaizdo siužetais besidominčiam jūsų kaimynui toje pačioje platformoje bus siūlomi tokio tipo siužetai. Blogiausiu atveju dėl filtrų burbulų kaimynai, bendruomenės ir net ištisos tautos gali tapti labiau atitolinamos.

Sužinokite, ar jūs nesate filtro burbule! Atsisėskite su savo draugu arba šeimos nariu ir palyginkite, kokias temas jūs pirmiausia pamatote savo naujienų programėlėje arba savo paskyrose socialiniuose tinkluose. Ar rezultatai jus stebina?Ar jūsų burbulai yra skirtingi, ar visgi tie patys? Bet kuriuo atveju jūs galite rekomenduoti, kad kiti žmonės taip pat vadovautųsi šio „Data Detox“ straipsnio patarimais!

Jei jūs išsiaiškinote, kad savo programėlių ir interneto svetainių filtrų burbuluose matote algoritmu apdorotą turinį, kyla klausimas: o kaip gi išeiti už to filtro burbulo ribų?

Patarimas. Keiskite vėjo kryptį ir permaišykite savo naujienas

Geras būdas susprogdinti filtro burbulą – tai užsisakyti paslaugas, kurios atrenka žinias ir informaciją iš įvairių šaltinių ir pateikia visa tai iš įvairių perspektyvų. RSS šaltiniai, forumai ir adresatų sąrašai, kuriuose pateikiama daug įvairių nuomonių ir temų, gali padėti jums pažvegti už savo burbulo ribų.„Global Voices“ ir „The Syllabus“ būtų puikus pasirinkimas pradžiai.

Jei manote, kad šie patarimai yra naudingi, daugiau Data Detox patarimų jūs galite rasti Escape the Defaults to Enhance Your Digital Wellbeing.

Project Partners:

Funded by the European Union